paruošti

paruõšti, -ia (pàruošia), pàruošė 1. refl. kiek eiti ruošą, atlikti namų apyvokos darbus: Aš kai padirbu, pasiruošiù, tai kaip kriste valgymas krenta Pc. Morta padeda ir pasiruõšti Pc. 2. tr. pagaminti, pataisyti (valgyti): Jiem paruošta skaniausia, patalai gražiausi, tik mokykitės, vaikai Dgč. Reikia paruõštie, tada bus gardu Smal. Ji turi vaikučiui paruošti valgyti ir pati kiek pasnausti I.Simon. Kai susitvarkęs išėjau iš savo kampo, vakarienė buvo paruošta P.Cvir. | refl. tr.: Mes viską pasìruošėm ir jau valgysim Krm. Pasruošiù [lauktuvių] – pasdarysiu porą sūrelių Klt. 3. refl. pasitaisyti vykti: Esu jau visai pasiruošęs į kelionę J.Jabl. ║ refl. pasirengti ką daryti: Negalima genėt pasiruošusių žydėti krūmelių rš. 4. tr. padaryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui): Reikia paruošt žemelę iš anksto Klvr. Reikia kviečiam paruošti žemę Kt. Bulbėm sodyt reikia paruõšt laukas Vrn. Jie pàruošė kuparą ir pripylė suodžių (ps.) Žln. Viskas namuose buvo paruošta Naujųjų metų sutikimui rš. Paruõšti stalą BŽ267. O kaip dailiai jos buvęs paruoštas stalas A.Vien. | prk.: Buvę valdžioje liaudininkai ir socialdemokratai paruošė dirvą fašistiniam perversmui sp. | refl. intr., tr.: Gerai pasiruošdavo an žiemos Vlkv. Žiemai pasìruošėm malkas (nusipirkome, suskaldėme ir sudėjome) Rs. Matarijolą buvau pasiruõšęs tiems tvartukams Erž. ║ galutinai sutvarkyti, pataisyti darbui (padargą, įrankį): Javapjūvės turi būti gerai paruoštos, kad darbo metu nesustotų J.Krišč. Vyrai geriau pasislėpė, paruošė ginklus ir laukė tik sutarto ženklo rš. [Motina] rankoj laikė mano drabužius, seniai jau išdžiovintus, išeiti paruoštus J.Balt. Rišamoms vienu metu knygoms reikalingas rišimui detales galima iš karto paruošti rš. 5. tr. DŽ atlikti išankstinius darbus: Užsimojęs parašyti stambesnį poezijos kūrinį, Baranauskas atliko didelį paruošiamąjį darbą rš. Paruošiu savo karžygių būrį, kuriam vadovausiu V.Krėv. Prieš kėlimąsi iš lovos naudinga paruošti ligonį lengva gydomąja fizine mankšta rš. Kiekvienas apsisvarsto, iki trunka paruošiamosios komandos pauzė rš. | refl. tr., intr.: Reikėjo sutvarkyti mantą, tinkamoj vietoj pastatyti vežimus, pasiruošti nakvynę V.Myk-Put. Šitokiai šventei reikėjo gerai pasiruošti rš. Rengti kelionę į Šiaurės polių yra sudėtingas darbas. Jam reikia nemaža ir pasiruošti FT. ║ refl. iš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomam: Visą laiką teko budėti ir plaukti visam kam pasiruošus K.Bor. Per ilgas nemigos naktis aš laukiu, mylėt pasiruošus B.Sruog. 6. tr. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, išmokyti: Marijampolės gimnazija ligi pirmojo pasaulinio karo paruošė daug žymių lietuvių kultūriniame gyvenime žmonių V.Myk-Put. | refl.: Marš, marš pro duris! Man reikia pasiruošti pamokai K.Saj. Mūsų atstovui reikia būti labai pasiruošusiam žmogui rš. 7. tr. sudaryti, sukurti, suformuluoti: Socialdemokratų rateliai siekė paruošti savo programą rš. Prieš pusmetį buvo paruoštas naujos gyvenvietės planas rš. 8. tr. iškelti (pokylį): Gražiai gi paruošė balių Ktk. | refl.: Labai gražiai pasiruõšę buvo, didelį balių pakėlė Krs. 9. refl. pasiryžti: Supyko žmogus an pono ir pasiruošė jam kaip nors atkeršyt BsPII261. 10. tr., intr. šnek. pavalgyti: Čia da anys pàruošė gerai Ds. 11. refl. pasijudinti: Iš vietos nepasiruoša Prk. \ ruošti; apruošti; atruošti; įruošti; išruošti; nuruošti; paruošti; parsiruošti; praruošti; priruošti; suruošti